- virkuoti
- virkúoti, -úoja, -ãvo DŽ, NdŽ, vìrkuoti, -uoja, -avo P.Skar, NdŽ; BsO199 žr. virkauti 1: Tu negirdėsi, kai tatutis dūsaus, tu negirdėsi, kai matutė virkuos JJ. Tėvas dūsavo – žemelė drebėjo, motka virkavo – upelė tekėjo (d.) Ad. Ten martelė virkuoja po svirną vaikščiodama, patalėlį klodama (d.) Vlk. Ašian einu virkuodama, žalios [v]antos ieškodama NS349. Žaliojoj girelėj gegutė kukuoja, jaunoja mergelė bernelio virkúoja (d.) Tvr. Nieks taip gailiai nevirkavo, kaip mano mergelė TDrIV74(Prng). Visos panelės dainas dainuoja, o aš mažutė biedna virkúoju (d.) Pst. Ar kęsi našlelę virkaujančią, jos mažus vaikelius virkuojančius LTR(Brt).
Dictionary of the Lithuanian Language.